Apie debiutanto sėkmę, tikėjimą ir knygas

Prieš porą savaičių perskaičiau istorijų rinkinį, pavadintą "Atgaiva sielai". Jame radau porą istorijų apie sąrašus ir užrašyto žodžio galią. Anaiptol, aš nemanau, kad mano sąsiuvinis į kurį tą patį vakarą susirašiau visokius gyvenimo tikslus, taps stebuklingu. Tačiau jau kitą dieną į mano rankas visiškai netikėtai pakliuvo priemonė vieną tų tikslų įgyvendinti. Paulo Coelho vadina tai debiutanto sėkme. Ji reikalinga tam, kad ir toliau eitume tuo keliu.
Vakar žiūrėjau krepšinį. Lietuvių krepšininkai prieš ispanus. Nežinau, ar tikėjau jų pergale kai rezultatas nuo ispanų skyrėsi aštuoniolika taškų; bet tuojau pat patikėjau krepšininkų sėkme, kai rezultatas tapo vos trys taškai mūsų nenaudai. Po rungtynių žvilgtelėjau į trumpą interviu su M.Kalniečiu. Paprastai krepšininkai nelabai ką turi pasakyti po svarbių rungtynių, bet šį kartą šis "Žalgirio" krepšininkas žodžių nepritrūko. Jis pasakė, kad jie visi tikėjo pergale, net kai rezultatas buvo -18 mūsų nenaudai. Ir dėl šio jų tikėjimo trys milijonai Lietuvos žemės gyventojų kelia bokalą ir šypsodamiesi taria 'MES nugalėjom!'. O ar jie tikėjo?