Jausmai neturi išvadų. Jei nejauti, vadinasi, nejauti, o ne ne.

Tikėk, kad žinai ir žinosi

Ar kas nors kada nors galvojo apie metų laikus iš kitos pusės? Galbūt viskas priklauso tik nuo mūsų?
Žiemą visi susivynioja į keturiolika sluoksnių rūbų. Tuomet jų skleidžiama šiluma tada lieka pačiam sau. Nebent duodi šiltą, nepirštinėtą ranką ir taip sukuri pavasarį. Šiuo, jau sušilusiu, metų laiku šiluma sklinda aplinkui - mažėja rūbų sluoksnių. Tiesa, pavasarį taip staigiai ištirpsta sniegas ir sprogsta katinėlių pumpurėliai, nes ta sklindanti šiluma pažadina meilę širdutėse. Be meilės kovą staigiai vėl prisninga. Močiutė kalbėjo, kad ankščiau gegužę snigdavo, vadinasi, dabar meilės pavasarį atsiranda daugiau. O vasarą, ypač šalia vandens, yra ir visai nusirengusių žmonių. Visą savo šilumą jie atiduoda pasauliui ir termometro stulpelis kartais pakyla net iki 30º. O rudenį visi kažkodėl staigiai atšąla. Pradeda šalti dar rugpjūčio trisdešimt pirmąją ir sėkmingai tai daro iki pat pavasario. Jie daugina rūbų sluoksnius (beveik nuo nulio) ir labai liūdi.
Žmogus turi daug daugiau galios, nei galvoji kas rytą valydamasis dantis, bet mažiau, nei tiek, kad negalėtume to suvokti. Paulo Coelho herojui vienuolis pasakė: "Jei tvirtai tikėsi, kad žinai, tu iš tikrųjų žinosi". Kartais reikia tik tikėti.

Kodėl laikas brangus?

Seniai seniai per televiziją rodytos Keistuolių Teatro laidos vaikams pradžioje visada skambėdavo žodžiai: "ir negaiškite brangaus laiko bandydami prakalbinti autobuso vairuotoją" (nes autobusų vairuotojams kalbėtis labai draudžiama!)
Apie brangų laiką niūniuojama jau mažiems vaikams! Tačiau ne visi ir ne visada supranta, ką reiškia brangus. Ir kaip brangus yra laikas. Jau "Mažojo Princo" autorius pastebėjo, kad suaugusieji ne viską matuoja teisingai: "Jeigu suaugusiems sakote: "Mačiau gražų rausvų plytų namą su snapučiais palangėse ir balandžiais ant stogo...",- jie neįstengia įsivaizduoti to namo. Jiems reikia sakyti šitaip: "Mačiau namą, kuris kainuoja šimtą tūkstančių frankų." Tada jie sušuks: "Koks gražus namas!". Panašiai vyksta ir su laiku. Jie jį matuoja litais ir centais, o gudresni - doleriais ir eurais. Laikas yra mums  d o v a n o j a m a s  ir  n e g a l i m a  jo matuoti tokiais materialiais vienetais!
Vis dėlto, jis yra brangus. Kodėl? Niekas nėra iš esmės ypatingas. Toks pats ir laikas - jis nėra šiaip sau brangus. Tokiu jis tampa todėl, kad yra galimybė jį  į p r a s m i n t i. Nesvarbu, ar tai padarome, ar ne, jis tokiu tampa vien dėl šios galimybės. Todėl brangus laikas yra ir tas, kurį praleidžiame priešais ekraną, ir tas, kurį praleidžiame su ką tik iškeptais sausainiais ir kakava, geriama su tėvais, draugais ar priešais (tik jeigu pastaruoju atveju kakava ir sausainiai neskanūs, nesiskaito).