auguste.miau eta gmail.com

20111226

"Žinai, skaitydama po eglute Kalėdų ryte rastą knygą pagalvojau, kad mes esame visiškos recenzijos to, kuo ir kaip gyvename. Nemanai?"
Iš laiško A.

20111222

Apie ypatingus

Aš ilgą laiką, rašydama šiuos prieššventinius sveikinimus, graužiau save. Kone kiekviename atviruke užrašydavau žodžius, kurie skambėjo maždaug taip: linkiu to ir ano šventėms. o svarbiausia, kad ir po jų arba tegu tai išlieka ne tik švenčių metu. Iš pradžių atrodė, kad čia nėra nieko blogo. Išvis, tai atrodė beveik sveikintina -- iniciatyva, kad ne tik prieš Kalėdas reikėtų išsigryninti, bet ir kitų švenčių metu. Arba kitais metų laikais.
Tačiau po kurio laiko, giliau pamąsčius, atsirado prieštaravimų tam, ką rašau. Iš tiesų, tai yra didelė šventė ir man ji iš tiesų daug reiškia, tačiau beveik visuose sveikinimuose atsispindėjo tas pats kas tos šventės -- būkit geri požiūris.
Kol galiausiai, mindžikuojant senelių namuose (kuriuos irgi lankome ne tik prieš Kalėdas) atėjo mintis, kad šventės ypatingos visada bus tik tiems, kurie patys yra ypatingi. Ypatingi pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Ypatingi, nors patys to nejaučia. Tiesiog ypatingi.
Ir nuo to laiko aš, piešdama atvirukus ir rašydama sveikinimus, šypsausi ir prašau visų būti ypatingais. Tam, kad pajustų, kokios tos šventės, kad neprisirištų prie prieš-šventes-mes-visi-geri vardo. Juk mes niekada netilpsime į žodžius, kurie apibūdins mane ir tave vienodai. Nes mes visi ypatingi. Tik ar visada?

20111201

Kalbos apie nepatogų gyvenimą irgi nepatogios.