kai namai pakvimpa mėlynėmis...

Kartais kvepia namuos tarsi

miško uogienojuos

Atrodo, girdis paukščiai, giedą garsiai,

ir jų sparnai plasnoja

Bet akį krašteliu pramerkęs supranti,

kur esąs

Čia, namuos, lietaus debesį užuodi,

stovi basas

(ne)maži stebuklai

Ar kadanors buvote pagalvoję, kad jus aplankė stebuklas? Aš taip galvoju nuolat. Stebuklai mane užtinka visur - autobuse, namuose, laukuose, ir jais tampa pakeleivio šypsena, gaivus lietus ir festivalis, į kurį patekti lyg ir nebuvo galimybių. Ir kiekvieną šių reiškinių aš vadinu stebuklu.
Vieną dieną aš pamačiau visai paprastą žodžių junginį "maži stebuklai". Atrodytų, nekeista. O štai aš apie tai mąsčiau dieną, kartais mąstydavau ir naktį, retkarčiais rytą. Ir kiekvieną kartą, nesvarbu, kokiu metu, aš negalėdavau surasti, kur yra tie "maži stebuklai". Stebuklus galima apibūdinti daugybe būdvardžių, galima juos vadinti gražiais, nuostabiais, nepaprastais, kvepiančiais... bet, svarbiausia, stebuklai yra stebuklingi!

Bet ar įmanoma nustatyti, kokio dydžio stebuklas?