Tikėk, kad žinai ir žinosi

Ar kas nors kada nors galvojo apie metų laikus iš kitos pusės? Galbūt viskas priklauso tik nuo mūsų?
Žiemą visi susivynioja į keturiolika sluoksnių rūbų. Tuomet jų skleidžiama šiluma tada lieka pačiam sau. Nebent duodi šiltą, nepirštinėtą ranką ir taip sukuri pavasarį. Šiuo, jau sušilusiu, metų laiku šiluma sklinda aplinkui - mažėja rūbų sluoksnių. Tiesa, pavasarį taip staigiai ištirpsta sniegas ir sprogsta katinėlių pumpurėliai, nes ta sklindanti šiluma pažadina meilę širdutėse. Be meilės kovą staigiai vėl prisninga. Močiutė kalbėjo, kad ankščiau gegužę snigdavo, vadinasi, dabar meilės pavasarį atsiranda daugiau. O vasarą, ypač šalia vandens, yra ir visai nusirengusių žmonių. Visą savo šilumą jie atiduoda pasauliui ir termometro stulpelis kartais pakyla net iki 30º. O rudenį visi kažkodėl staigiai atšąla. Pradeda šalti dar rugpjūčio trisdešimt pirmąją ir sėkmingai tai daro iki pat pavasario. Jie daugina rūbų sluoksnius (beveik nuo nulio) ir labai liūdi.
Žmogus turi daug daugiau galios, nei galvoji kas rytą valydamasis dantis, bet mažiau, nei tiek, kad negalėtume to suvokti. Paulo Coelho herojui vienuolis pasakė: "Jei tvirtai tikėsi, kad žinai, tu iš tikrųjų žinosi". Kartais reikia tik tikėti.

Svetimi

Ar kartais pagalvojate, kad kai kurie žmonės yra svetimi? Svetimi sau, svetimi tau (man), svetimi gyvenimui. Vaikystėje mama griežtu tonu išleisdama laukan tardavo "nekalbėk su svetimais". Tik tada mama galvojo apie kiekvieną nepažįstamąjį. O kartais pasitaiko ne svetimų, savų nepažįstamųjų, su kuriais netrunki susipažinti. Su svetimais, iš tiesų, nelabai kas randa bendrą kalbą. Nebent reklaminių bukletų siūlytojai ar įkyrūs reklamos agentai, jie randa kalbą su bet kuo.
O štai man niekada nepatiko svetimi žmonės. Visi mes esame žmonės, visi turime būti savi (o ir mano mėgstama citata sako, kad "žmogaus skausmas, tai žmonių skausmas. Kai skauda pirštą, jaučia visas kūnas"). Tikriausiai todėl nuo mažumės, lipdama laiptais laiptinėje nemandagiai spoksodavau, jei kas praverdavo sãvo buto duris. Stengiausi pamatyti, kaip atrodo žmonių namai. Juk kai žinai, kokie žmogaus namai, nebegali laikyti jo svetimu žmogumi?.