Prasmės kiekvieną dieną reikia atkasti po truputėlį, kol sudėsi ją visą, it puzlę. Žmogus juk didis ne tuo, ką užgyveno, bet tuo, kiek Prasmės savo gyvenime atkasė,- šitaip pasakiau tą naktį sau.
auguste.miau eta gmail.com
20101128
Subscribe to:
Rašyti komentarus (Atom)
1 Comment:
Che, kadangi aš užsikasęs mokslais, tai pakalbėsiu irgi iš mokslų pusės:..
Prasmė yra toks didis daiktas, kad ją visą visą atkasti, išknisti, atkapstyti, nužerti, išlupti, išrausti, išekskavuoti tikėtis būtų pernelyg naivu bet kuriam vienam iš mūsų... Bet... Mes kaip ir kolektyvinės būtybės, todėl bent jau dalį to ką suradom paliekam savo pasekėjams (jei aišku jie noriai gardžiuojasi senių žiniom ir patirtim), kad jiems būtų paprasčiau kasti giliau. (dabar dalis apie mokslus) Perfrazuojant Ričardą Feynman'ą galima teigti, kad gyvenimas pilnas paslapčių ir išsiaiškinus sudėtingą paslaptį iš esmės atsiranda naujų, daug didesnių, gražesnių ir įdomesnių paslapčių, kurios tik ir laukia kol jas pakapstysi...
Tai štai, dalelių fizikos išminties perlai :D
Rašyti komentarą