Paskutinį kartą šią vasarą lyja lietus, viename Prahos skersgatvyje skamba varpeliai, taškuotuose puodeliuose auga gėlės, paukščiai pakyla nuo Vltavos paviršiaus ir mažutėliuose Prancūzijos kaimeliuose siaurais keliukais vaikštinėja ruduo.
20130831
ties 23:05 0 komentarai (-ų)
20130807
ties 23:04 0 komentarai (-ų)
20130730
2
Kažkada, rodos, rašiau, kad laikas brangus, nes tinkamas bet kam. Tad be visa ko, šeštą valandą ryto pritemusioje virtuvėje gera tepti sumuštinius, krautis kuprinę ir giedrą, nors numiegotą, veidą matyti atsispindintį mašinos lange bei važiuoti į tas pievas, kur tekant saulei laigo stirnos, o vorai naktimis pina voratinklius skersai kelių. Tuomet telieka prisegti močiutės glostytam šuniui pavadį ir išeiti pasivaikščioti (galima šunį vedžioti, o galima kartu su juo eiti pasivaikščioti).
ties 00:21 0 komentarai (-ų)
20130725
ties 17:00 0 komentarai (-ų)
20130525
vienas tų paprastų skelbimų, kurie metų metus kabo ant apleistų skelbimų lentų, kuriuos perskaitę fotografuoja menininkai ir kelia į internetą, bet niekas niekada neatsiliepia. tiesa, dėl šių priežasčių šis niekada ir nebuvo parašytas
aš esu mergaitė ir gyvenu mieste, kur kartais lyja lietūs, o kartais jų tenka laukti ir laukti. tai paprastas miestas, paprastai jame žydi alyvos, paprasti ir tie, kurie jas užuodžia, tik sakydama paprasti aš visai neturiu galvoje neypatingi. aš mėgstu lietų, kakavą, pyragus ir apelsinus, žvaigždėtas naktis prie upių, bet vis labiau kvepiant prie durų alyvoms pasiilgstu žmogaus, kuris padėtų ranką ant peties, tad jo ieškau ir laukiu labiau nei lietaus ar pirmųjų žemuogių. tačiau visai gali būti, kad manęs sutikti jums nepavyks, o net jeigu pavyks, ta ranka ant peties nenusileis, tad tik noriu pasakyti, kad liūdnų akių žmonės labai šitai vertina ir niekada nepamiršta.
ties 20:12




