Visur yra riba

Tiksliai nežinau, kada tai įvyko. Neatsimenu, ar tada buvo diena ar naktis, ar tai susapnavau ar ne, ar tai atsirado tyloje ar niūniuojant. Nepaisant to, tai atsirado, o gal, veikiau, gimė. Ėmė dūgzti ir aš negalėjau pamesti to iš galvos. Nuo to laiko aš pradėjau ieškoti - apgraibomis ir žvilgsniais - ribos.
Tai įvyksta maždaug šimtą penkis kartus per dieną: vieną kartą praeini pro bokštą indų kriauklėje, kitą kartą imiesi juos išplauti; vieną kartą tiesiog užsisvajoji apie arbatą, kitą kartą jos išsiverdi; vieną kartą miegi, kitą kartą - tik snaudi. Kažkur tarp šių veiksmų yra riba ir aš jaučiu pareigą per savo gyvenimą ją surasti.
Esu bemaž įsitikinusi, kad tos ribos prieš mane niekas neieškojo, todėl nerado ir visiškai nepastebėjo. Aš jos, iš tiesų, irgi niekada anksčiau nepastebėjau ir nemačiau (jeigu būčiau mačiusi, tai galbūt man netektų dabar jos ieškoti). Vis dėlto, leidžiu sau šį tą spręsti apie ją, nes probėkšmiais tyrinėju ją jau pakankamai laiko. Pirmiausia, tai beveik žinau tai, kad yra riba, o ne ribos. Galbūt tai tik mano įgimtas noras viską jungti (raides į žodžius, žodžius į sakinius, sakinius į tai), bet šį tą aš jaučiu. Lygiai taip aš juntu ir tai, kad ji nėra tiesi.
Paradoksalu, bet riba yra beribė. Galbūt Tam, kas sukūrė ne tik tą ribą, ji turi baigtį arba pabaigoje susijungia su pradžia, bet mes esame tie, kurie tos baigties niekada nepamatys. Tokie kaip aš turi tik tikėti, nes kitokiu atveju įmanoma palūžti supratus, kad viskas ne visai taip, kaip numaniau esant.
Vis dėlto, kai kur riba išlenda iš savo neapčiuopiamybės ir pasirodo. Tarp melo ir tiesos yra nutylėjimas; tarp šalto ir karšto yra drungnas. Ne viską paprasta suprasti - riba ir jos ieškojimai man patinka ir nematau tame blogo, bet tai, kas ant ribos nėra gera.
Ar būtų lengviau, jei ta riba būtų aiški? Kaip išartas laukas, kur pasibaigia žalia žolė. Pamačius suartą lauką, basos kojos žolėje nebenori eiti į priekį, neganato, pasidaro kiek nedrąsu. Jei visur ta riba būtų tokia aiški, ar nepradėtume greitai abejoti?
Manau, kad atrodo keista vienu metu ieškoti tokių rimtų dalykų paprastoje buityje su neplautais indais ir apie juos mąstyti. Skaitydama Jodi Picoult knygą išsirašiau citatą: "jei negali ko nors rasti, vadinasi, ieškai ne ten, kur reikia". Aš visur ir ieškau.