Prieš porą savaičių perskaičiau istorijų rinkinį, pavadintą "Atgaiva sielai". Jame radau porą istorijų apie sąrašus ir užrašyto žodžio galią. Anaiptol, aš nemanau, kad mano sąsiuvinis į kurį tą patį vakarą susirašiau visokius gyvenimo tikslus, taps stebuklingu. Tačiau jau kitą dieną į mano rankas visiškai netikėtai pakliuvo priemonė vieną tų tikslų įgyvendinti. Paulo Coelho vadina tai debiutanto sėkme. Ji reikalinga tam, kad ir toliau eitume tuo keliu.
Vakar žiūrėjau krepšinį. Lietuvių krepšininkai prieš ispanus. Nežinau, ar tikėjau jų pergale kai rezultatas nuo ispanų skyrėsi aštuoniolika taškų; bet tuojau pat patikėjau krepšininkų sėkme, kai rezultatas tapo vos trys taškai mūsų nenaudai. Po rungtynių žvilgtelėjau į trumpą interviu su M.Kalniečiu. Paprastai krepšininkai nelabai ką turi pasakyti po svarbių rungtynių, bet šį kartą šis "Žalgirio" krepšininkas žodžių nepritrūko. Jis pasakė, kad jie visi tikėjo pergale, net kai rezultatas buvo -18 mūsų nenaudai. Ir dėl šio jų tikėjimo trys milijonai Lietuvos žemės gyventojų kelia bokalą ir šypsodamiesi taria 'MES nugalėjom!'. O ar jie tikėjo?
auguste.miau eta gmail.com
20100901
Apie debiutanto sėkmę, tikėjimą ir knygas
Subscribe to:
Rašyti komentarus (Atom)
4 Kommentarer:
Nežiūriu krepšinio... Bet, girdėjau apie šį kuriozą, kuris visai maloniai nuskambėjo.
O man tarsi įskiepyta krepšinį žiūrėti. Bet tik tą, kur žaidžia "Žalgiris" arba visa Lietuvos rinktinė.
Trečia vieta irgi nieko? :)
Aš esu iš tų žmonių, kuriems svarbu pats veiksmas, pati įvykio eiga, tad, galiu pripažinti, nesidžiaugčiau nei daugiau, nei mažiau, jei lietuviai būtų pralaimėję visas rungtynes. Man visiškai nesvarbu rezultatas ir tai nėra pats geriausias mano bruožas.
Ir nepaisant šito, Kauno Rotušėje sutinkant krepšininkus aš (kaip ir daugelis kitų) klykiau kaip išprotėjusi ir dainavau taip, kad jau kelias dienas nelabai prakalbu. Bet ne dėl to, kad jie užėmė trečiąją vietą, o todėl, kad žaidė:)
Rašyti komentarą